vasarninkas

vãsarninkas, -ė smob. (1) BŽ110, NdŽ, KŽ, vasarniñkas (2) DūnŽ; Rtr žr. 2 vasarininkas: Sako, vasarniñkų Palango[je] suskaitomai, viskas brangu Rdn. Užsitraukusi, vasarniñkams prastai, nėr kur sprukti Krš. Gyvenantieji čia vasarninkai išbėgiojo VŽ1905,200.